Skrydis balionu

Apžvalginis skrydis oro balionu Vilniuje už gerą kainą

Skrydžio romantika

Vėjo dvelksmas pasveikina mus,
Saulės šiltos rankos apkabina,
Laimingi skrendame taip aukštai,
Net dievai šypsosi drauge su mumis
Ir švelniai grąžina atgal,
Į mylinčios motinos žemės glėbį.
pagal senovinę Airių jūrininkų maldą

Tikriausiai kiekvienas stovėdamas ant žemės su pavydu ir pasigėrėjimu palydi iš lėto dangumi sklendžiančius spalvingus oro balionus ir trokšta atsidurti oro baliono pintinėje. Pakilti link debesų ir plaukti oru virš senamiesčio stogų, Trakuose iš dangaus pažvelgti į ežerų vandenis, bei pamatyti miškų platybėse laukinius žvėris.
   Skrydis oro balionu yra vienas puikiausių ir romantiškiausių nuotykių kiekvieno gyvenime. Oro balionu pakilę virš kasdienybės rūpesčių sau suteiksite galimybę naujai pažvelgti į Jus supantį pasaulį, o draugams ar artimiesiems švenčiantiems gimtadienį ar kitas sukaktuves, tai bus puiki
dovana.

Oro balionai horizonte

Skrydžių sąlygos

   Skrydžiai vykdomi esant palankioms oro sąlygoms, skrydis oro balionu vyksta kasdien anksti ryte, vos pakilus saulei, ir vakare, 2-3 valandos iki saulėlydžio. Beje, skristi oro balionu gali kiekvienas – ir jaunas, ir senas – baliono krepšyje niekas nejaučia aukščio baimės ar oro duobių. Baliono krepšio aukštis 1,10 metro, tai suteikia saugumo pojūtį.
   Oro baliono skrydžiu stengiamasi suteikti kuo daugiau malonumo, bei gerų įspūdžių. Dviejų vienodų skrydžių nebūna, kiekvienas skrydis yra nepakartojamas. Karšto oro balionas skrenda su vėju, kurio dvelkimą pajuntame labai retai.

Oreiviškos tradicijos

   Skrendančius pirmą kartą, po skrydžio pakrikštysime pagal senąsias oreivių tradicijas, Jums bus suteikti garbingi titulai ir krikšto vardai, bei įteikti pirmojo skrydžio diplomai. Skrendantiems ne pirmą kartą, taipogi įteiksime skrydžio prisiminimo diplomus ir kartu pakelsime putojančio šampano taures už puikų skrydį.

Vasara su karšto oro balionais

Šią vasarą mano tėtis mane pakvietė padėti paruošti karšto oro balioną skrydžiui. Pakilimo vieta - didelė pieva, esanti šalia Baltojo tilto, laikas - liepos 10 diena 19 valanda. Pievoje, šalia savo automobilių, būriuojasi oreiviai ir pastebima besidominčių praeivių gausa. Oro balionai planuoja kilti pusę aštuonių, todėl turiu laiko išdėstyti visą eigą.

Pora žodžių apie šią transporto priemonę. Karšto oro balionas - tai „aerostatų šeimos“ atstovas –šiluminis aerostatas, kitaip sakant plūdrių ore orlaivių pirmasis atstovas, kai kas švelniai pūslele dar vadina. Sukonstruotas ir pristatytas Prancūzijos karaliui ir pasauliui 1783 metų lapkričio 21d. brolių Mongolfjerų.

Pirmasis oro balionas Lietuvą pasiekė 1806 metais, kai moldavas Jordakis Kuparenka lapkričio 26 dieną skrido virš Vilniaus. Pakilęs rūmų kieme, jis nusileido netoli Pylimėlių kaimo, tarp Verkių ir Kairėnų. Jis skrido paties pasigamintu oro balionu iš gumuoto popieriaus.

Šių laikų pirmas Lietuvoje įregistruotas oro balionas pakilo 1988 metų birželio 11 dieną Balninkuose (Molėtų rajonas). Jis ir atvertė naują Lietuvos oreivystės puslapį, kurio įrašais galime gėrėtis, stebėdami lėtai dangumi plaukiančius, įvairiaspalvius karšto oro balionus.

Norint skristi karšto oro balionu,

pradžioje reikia jį parengti skrydžiui. Ruošiant oro balioną skrydžiui geriausiai turėti tris pagalbininkus ir bent vieną pilotą. Prieš skrydį ant žemės ištiesiamas kupolas ir jis plieniniais lynais pritvirtinamas prie pintinės. Du komandos nariai turi laikyti kupolo apatinėje dalyje esančią kiaurymę (gerklę), kad didelio pajėgumo orapūtė galėtų į jį pūsti šaltą orą, nes pradžioje kupolas pripildomas šalto oro. Trečiojo pagalbininko užduotis užsegti „parašiutą“, tačiau šis parašiutas ne šuoliams iš lėktuvo skirtas,bet sulaikyti kupole orą, tai kupolo viršutinėje dalyje esančios kiaurymės uždarymas. Parašiutas susegamas su kupolu kraštuose esančiais velkro lipdukais, kol balionas dar pilnai nepripūstas šalto oro ir velkro lipdukai lengvai pasiekiami. Kyla klausimas: kodėl parašiutas nėra iškarto pritvirtintas prie pačio kupolo? Tai yra todėl, kad būtų įmanoma skrendant oro balionu iš jo išleisti dalį karšto oro, patraukiant už specialios virvės. Trečiojo pagalbininko darbas tuo nesibaigia. Jis laiko įtempęs virvę, kuri yra pritvirtinta prie karūnos – kupolo viršuje esančio metalinio žiedo, kad palaikytų reikiamą ir taisyklingą kupolo formą balionui pildantis šaltu oru.

Kai pilotas įvertina, kad kupolas yra pakankamai pripildytas šalto oro ir parašiuto apatinė dalis pakilusi bent metrą nuo žemės, jis su degikliais pradeda  kaitinti orą baliono viduje. Kupolas pradeda kilti į viršų, tačiau karūnos virvės "laikytojas" negali jos dar paleisti, jis visu savo kūno svoriu ją laiko, nes kitaip dingtų įtempimas ir oro balionas pradėtų svyruoti į šonus. Tai nėra ekstremalus dalykas, jei nėra stipraus vėjo, nes vėjas tą svyravimo amplitudę padidina, tuomet pilotui pasidaro sunkiau kaitinti orą kupole ir atsiranda galimybė liepsna nepataikyti į kupolo gerklės vidurį ir apdeginti kupolą.

Prikaitinus orą ir pakėlus kupolą į viršų, dar negalima skristi ir balioną tenka prilaikyti komandos nariams. Pilotas kaitina orą tiek, kad balionas įgautų plūdrumą ir keltų daugiau masės negu pats balionas su pintine ir žmonėmis.


Oro baliono valdymas skrendant

yra ganėtinai paprastas, nes galima tik leistis - išleidinėjant karštą orą arba kilti - kaitinant orą kupole. Skrendant neįmanoma apsisukti ir grįžti atgal, nes balionas neturi jėgainės su propeleriu ir varikliu. Jo skridimo kryptį nustato vėjas. Kur vėjas pūs, ten balionas skris. Vėjas, skirtinguose aukščiuose, kartais turi visai kitokias kryptis, be to skiriasi jo stiprumas ir yra sakoma „ieškome vėjo“.

Skrydis oro balionu virš Vilniaus

Oro balionas kyla, leidžiasi ir palaiko apvalią savo formą veikiamas įvairių reiškinių: archimedo jėgos- įkaitinto oro tankis mažesnis negu jį supančio šalto oro, konvekcijos- karštas oras kyla į viršų, ir žemės traukos- metamas daiktas į viršų, traukos  paveiktas visada nukris ant žemės, o ne išskris. Norint, kad oro balionas skristų reikia, kad oro temperatūra kupole būtų 60-90 laipsnių didesnė negu jį supančio oro ir jis kiltų į viršų, be to pintinė su žmonėmis masė būtų atitinkama. Veikianti žemės trauka, nukreipta žemyn, palaikytų kupolo formą apvalią, nes kupolas, veikiamas Archimedo jėgos nukreiptos į viršų, būtų įsitempęs, kiek jam leistų baliono forma. Oro balionai būna įvairių formų.


Oro balionui įgavus plūdrumą, kai temperatūra pakankama pakelti pintinę su žmonėmis nuo žemės, šios temperatūros nepakaks plūdrumui vieno kilometro aukštyje, dėl oro tankio mažėjimo kylant aukščiau ir temperatūra turės būti didesnė norint skristi lygiai.

Oro baliono kilimui reikia,

kad temperatūra kupole būtų šiek tiek didesnė, 2-5 laipsniai, negu plūdrumo momentu. Jeigu norima greičiau kilti, reikia stipriau pakaitinti, 5-15 laipsnių, nes tada kilimo jėga bus didesnė ir balionas greičiau kils.

Oras esantis aplink oro baliono kupolą jį aušina, dėl to skrydžio metu nuolatos reikia kaitinti orą, kad oro balionas skristų viename lygyje. Nepakankamai kaitinant orą balione, balionas palengva ima leistis žemyn, dėl per mažos keliamosios jėgos. Norint padidinti leidimosi greitį reikia išleisti iš kupolo dalį karšto oro, kad keliamoji jėga būtų daug mažesnė negu žemės traukos jėga, tuomet oro balionas greičiau leisis.

          Oro balionas gali skristi, bet kokiu metų laiku. Jam reikia tik tinkamo oro. Vėjo stiprumas prie žemės neturi viršyti 7,5 m/s ir neturi būti artėjančių audros debesų arba jų užuomazgų, be to turi būti pakankamas matomumas: 4 km horizontaliai ir 1 km vertikaliai. Tai maksimalios leistinos ribos, kurioms esant vykdomi varžybų skrydžiai. Smagiausia ir maloniausia skristi oro balionu esant 2-3 m/s vėjo stiprumui, giedros dienos ryte arba vakare.

Oro balionu skrendant žiemą temperatūros skirtumas kupole ir lauke lieka toks kaip ir vasarą: 60-90 laipsnių, be to aplinkos oras labiau aušina kupole esantį karštą orą. Kupolo medžiaga turi viršutinę ribinę įkaitimo temperatūrą, kuri yra 124 laipsniai, todėl žiemą maža tikimybė prikaitinti balione esantį orą iki šios reikšmės, kai tuo tarpu vasarą esant 30 ir didesnei aplinkos temperatūrai ši grėsmė yra didelė.

Oro balionų įdomybės

  • Skrendant oro balionu nejaučiame pučiančio vėjo, nes balionas skrenda vėjyje.
  • Skrendant oro balionu net ir bijantis aukščio žmogus, užburtas vaizdų pamiršta savo baimę (taip iš tikrųjų buvo įvykę ne vieną kartą).
  • Oro balionui žemėjant, kai kupolą neša stipresnis vėjas, o pintinės aukštyje yra silpnas vėjas jaučiame vėją pučiant į veidą, nors skrendame pavėjui.
  • Balionui skrendant rūke ir leidžiantis iki aukščio, kai nesimato kupolo, o iš rūko išlenda tik krepšys su žmonėmis, atrodo kad žmonės kabo ore.

Straipsnio autorius: Miglė Vaitulevičiūtė

2012-06-28 15:40  siuntėjas: Miglė

Tegu myli tave vėjas ir dangus, o žemelė tvirtom savo rankom saugo.
Sėkmės varžybose! :)

Oro baliono skrydžių kontaktai 

Su mumis galite susisiekti telefonu: +370 680 21124
arba parašykite mums laišką: info@skriskbalionu.lt
Papildomi puslapiai (4): Apie mus Galerija Nuorodos Paslaugos